Šildymo sistemos: individualus namas - individualus sprendimas

Pasirinkti šildymo sistemą individualiam namui nėra taip paprasta; nors siūlomų variantų - daugybė, kiekvienas iš jų sukelia keblių klausimų, į kuriuos nėra vienareikšmiškų atsakymų.

Kurį variantą rinktis: šildymą kietuoju kuru, dujomis, elektra, gamtos ištekliais? Daugelis net neabejoja: malkomis - pigiausia, tačiau kiti priduria - ir nepatogiausia: reikia kasmet jas ruošti, o paskui kasdien tupinėti aplink krosnį, šaltais žiemos periodais netgi keltis naktį...

Namo šildymo energija iš aplinkos (oro, žemės, saulės) šalininkai apskritai neigia, esą kietuoju kuru šildytis yra pigu, ir primena nepainioti pradinių investicijų bei vėlesnių reguliarių sezoninių išlaidų malkoms, anglims ar granulėms. Be to, katilui reikia katilinės (irgi papildomos išlaidos), ir jis nėra ne amžinas - tarnaus, tarkime, du kartus trumpiau už saulės kolektorių. Esą viską sudėjus to pigumo ir nelieka. Ką jau kalbėti apie neįkainojamas žmogaus energijos ir laiko sąnaudas įsigijus tokį šildymo būdą...

Tuo tarpu dujinių, kietojo ar skystojo kuro gamintojai atsikerta: šiuolaikiniai katilai yra dalinai automatizuoti, tad jais naudotis patogu; jei katilo galingumas neviršija 60 kW, jį galima įmontuoti ir virtuvėje. Pakabinamieji dujiniai katilai - kompaktiški, sveria iki 50 kg, užima nedaug vietos, o jų galingumo pakanka net 300-320 kv. m namui šildyti. "Kieto kuro katilai neilgaamžiai? Nesutinkame! Jei pagaminti iš ketaus - tarnauja 20-35 metų, iš plieno - 10-15 m. O kada atsipirks, pavyzdžiui, geoterminio šildymo siurblys? Kitame gyvenime..?"

"Durpių atsijos - štai kur pigiausias kuras", - dar vieną kozirį išmeta praktiškas lietuvis. Tačiau jam vėl randasi prieštaraujančių: "Pigu tai pigu, bet durpės rūgštį išskiria, tai suėsi savo pečių anksčiau laiko... O jau kaip smirda!"

KOMFORTAS. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, žmogui siūloma vis daugiau komforto, t. y. sukuriama įvairių galimybių valdyti provesus keliais mygtukų spustelėjimais.

"Geriausia šildytis granulėmis, - tęsia diskusiją šildymo tema suinteresuoti asmenys. - Ir ekologiška, ir taupu, ir patogu. Pasistatęs granulinį katilą, visą savaitę gali į katilinę kojos nekelti." Bet oponentai skuba juos nutildyti: sako, granulėms berti skirtas konteineris kemšasi - ar traukos ten nėr, ar blogai sureguliuotas degimas... "Nusipirk kokybiškų granulių - ir jokių tau užsikimšimų nebus, - atšauna tokiems patenkintieji savo pasirinkimu. - Aš kūrenu antrą sezoną ir jokių užsikimšimų nebuvo."

Toliau diskusija gali pasisukti apie katilo eksploataciją, kuri priklauso nuo kuro rūšies, arba katilų konstrukcija... ir t. t.

Taip, taip, palinguos galvą sutrikęs naujakurys, ir nutars, kad vis dėlto elektra šildytis - geriausia. "Na, bet jau nežmoniškai brangu..." - išpūs akis jo kaimynas.

Ir taip pasaka be galo.

Gamintojai bei prekiautojai kiekvienas girs savo prekę. Ir greičiausiai nenurodys trūkumų. Taigi nešališką patarėją bus sunku atrasti. Galiausiai optimalų sprendimą teks priimti patiems.

Nepaneigiama tiesa, matyt, tik tokia: namų šildymo sistemą reikia rinktis pirmiausiai atsižvelgiant į namo dydį ir jo energinį efektyvumą. Jį nustatyti padeda specialistai, kai namą atiduodate eksploatacijai. Energinio naudingumo sertifikate jie nurodys ne tik namo paskirtį, šildomą plotą, bet ir energijos kiekį, reikalingą šildyti vienam kvadratiniam metrui ploto. Beje, skirtingos paskirties pastatai (ar jų dalys), kuriuose šiluminės energijos sąnaudos 1 kvadratiniam metrui bus vienodos, gali būti priskirti skirtingai energinio naudingumo klasei. Tai priklauso nuo statinio naudojimo intensyvumo: dažnas durų varstymas ir pan.

Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės, iš jų aukščiausia - A++. Būna, kad visiškai naujas namas, įrengtas ir apšiltintas pagal visus reikalavimus, gauna tik D klasę, nes, pasirodo, sunaudoja daug energijos... "Sunaudoja" - tai reiškia, kad į patalpas tiekiamą šilumą sugeria patalpoje esantys daiktai ir žmonės, šiluma išeina per duris ir langus, sienas, stogus, grindis, perdangas virš nešildomų patalpų (rūsių). Iš tokių namų šiluma yra linkusi "pabėgti", tad tokiems namams ir šildymo sistemos reikia galingesnės...

KIETOJO KURO katilai - vienas populiariausių ir pigiausių šildymo būdų Lietuvoje. Jų esama dviejų rūšių: įprastų (kūrenamų malkomis arba briketais) ir granulinių (kūrenami specialiomis granulėmis, pilamomis į specialią talpyklą).

Palyginimas: pliusai ir minusai

Kietu kuru

Pliusas: pigu.
Minusas: reikia nuolat prižiūrėti.

Dujomis

Pliusas: patogu (nereikia nuolat prižiūrėti).
Minusas: brangu (vienas iš brangesnių šildymo būdų).

Elektra

Pliusas: patogu (nereikia nuolat prižiūrėti), mažos pradinės investcijos.
Minusas: brangu (viena aukščiausių kuro kainų).

Iš oro (aeroterminiais siurbliais)

Pliusas: patogu (nereikia nuolat prižiūrėti).
Minusas: mažas efektyvumas (kai lauko temperatūra nukrenta žemiau 0 laipsnių, reikia papildomo šildymo šaltinio).

Iš žemės (geoterminiais siurbliais)

Pliusas: patogu (autonomiškas šildymo būdas), ekologiška.
Minusas: brangu (brangiausias šildymo būdas).

Kompleksiškai

Ekspertų nuomone, idealu įsirengti aeroterminį šilumos siurblį, židinį ir dujinų šildymą.
Pliusas: patogus, ekonomiškas šildymas.
Minusas: didelės pradinės investicijos.
ŽINOSI-PRAVERS

Šilumos siurblius galima išskirti į tris kategorijas: geoterminiai (žemė - vanduo), aeroterminiai (oras - vanduo) ir oras - oras šilumos siurbliai.
-------------

ŽIDINIAI IR KROSNELĖS - visavertis šilumos šaltinis, savo funkcijomis nenusileidžiantis kitoms namų šildymo sistemoms.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Optimalūs šildymo sprendimai

Giedrius Liorancas, šildymo, šaldymo, kondicionavimo sistemų, santechnikos įrenginių įmonės "Daikra" pardavimų vadovas

Kokios tendencijos šiandien vyrauja šildymo sistemų rinkoje?

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, išskirčiau dvi ryškias tendencijas: pirmoji - kad žmogui siūloma vis daugiau komforto, t. y. sukuriama įvairių funkcijų, leidžiančių valdyti sistemas keliais mygtukų spustelėjimais, ir antroji - jog kartais tai daroma produkto kokybės ir ilgaamžiškumo sąskaita. Taip pat atkreipčiau dėmesį, jog dažnas vartotojas, ypač Lietuvoje, rinkdamasis produktą ar paslaugą, pirmiausiai renkasi šios dienos kainą, tačiau nepažvelgia į daugybę veiksnių, kurie ateityje tą mažą kainą padidins kelis kartus. Tokias įžvelgiu bendras tendencijas ne tik šildymo, bet ir šaldymo, kondicionavimo, santechnikos įrengimo srityse, kuriose ir specializuojasi mūsų įmonė, siūlanti pačius naujausius sprendimus, atitinkančius optimalų kainos ir kokybės santykį.

Papasakokite konkrečiau apie tuos šildymo sprendimus, labiausiai tinkamus mūsų klimato sąlygomis.

Išskirčiau du: tai naujausias freoninis šildymas, vis populiarėjantis pasaulyje, ir granuliniai katilai.

Freoninis šildymas pasižymi aukštu komfortiškumu ir ypač taupiu elektros vartojimu. Palyginkime: elektriniai radiatoriai, suvartoję 1 kW elektros energijos, gali apšildyti iki 10 kv. m patalpos. Ar tokiu radiatoriumi įmanoma apšildyti 50 kv. m patalpą - klausimas retorinis. 1 kW freoninės sistemos suvartotos elektros garantuoja 5-7 kartus daugiau šilumos, taigi mažos sąnaudos sumažina ir kaštus - apie 3-4 kartus. Jeigu konkrečiau, šildymas freonu kainuotų apie 2 kartus pigiau, skaičiuojant vieno sezono sąnaudas, palyginti su šildymu dujiniu katilu, nors pradinės investicijos didesnės. Čia, žinoma, kalbant apibendrintai. Kiekvienu individualiu atveju reikia turėti galvoje įvairius veiksnius, pavyzdžiui, namo sandarumą ir kt.

Kitas freoninės sistemos pranašumas - kad jai nereikia atskiros patalpos ir nuolatinės priežiūros, kaip šildant kietojo kuro katilu.

Kokie yra freoninės šildymo sistemos minusai?

Kuo aplinka darosi šaltesnė, tuo mažesnis šildymo galios koeficientas. Esant ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, 25 laipsniams c šalčio (nors tai būna retai), freoninės sistemos šilumos galia sumažėja perpus. nebepakanka. Kitas minusas - dingus elektrai, ji negali veikti. Todėl mes siūlome pagalvoti ir apie atsarginį šilumos šaltinį, pavyzdžiui, židinį.

Ar elektros dingimas nekenkia pačiai sistemai?

Yra integruotos tam tikros apsaugos priemonės, tačiau reguliarių elektros tiekimo trūkinėjimų nemėgsta jokia įranga.

Ar galima freoninę sistemą įrengti ten, kur buvo kitokio tipo šildymas, arba bute?

Taip, galima, prie bet kurios buvusios šildymo sistemos. čia tas pats, kaip kieto kuro katilas, tik kitoks veikimo principas. Elektros varomas kompresorius sukelia aukštą slėgį, kurio dėka freonas užverda iki 100 laipsnių C temp., ir padeda jam cirkuliuoti po visą šildymo sistemą.

Kokie granulinių katilų pranašumai?

Pirmiausiai - patogumas. Katilinėje jums teks apsilankyti kartą ar du per savaitę. Į konteinerį supilsite granules, nustatysite norimą temperatūrą, ir rūpesčiai baigsis.

Bet granulės brangesnės už malkas.

Kaip jau minėjau, dažnas vartotojas mato tik šios dienos kainą: už kiek jis perka. Bet palyginkite, kiek jums reikia per sezoną malkų ir kiek šilumos energijos iš jų gaunate, turint galvoje medžiagos drėgnumą. Net ir labai gerai išdžiovintos malkos turi 20 proc. drėgmės. Vadinasi, kūrendami tiek šilumos jūs netenkate. Granulės turi tik apie 5 proc. drėgmės. Šilumos efektyvumas nepalyginamas: 95 proc. jos lieka jums.

Sakykit konkrečiai: kiek litų reikia per sezoną norint kūrentis granulėmis?

Viena tona, mano žiniomis, kainuoja apie penkis šešis šimtus litų. Sezonui, manau, tiek turėtų pakakti.

Kiek kainuotų įsirengti freoninę sistemą, pavyzdžiui, 110 kv. m ploto naujos statybos name? Kiek - granulinį katilą?

Dabar vykstančios rudens akcijos metu kainos tokios: freoninė sistema jūsų minėtam namui kainuotų apie 14 tūkst. litų kartu su 200 litrų vandens talpykla (boileriu).

Granulinis katilas - apie 9,5 tūkst. litų, su įrengimu - iki 10 tūkst. Lt.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Rimvydas Martyšius, židinių ir krosnelių salono "Sendvario židiniai" vadovas

Židiniai ir krosnelės - tai visavertis šilumos šaltinis, savo funkcijomis nenusileidžiantis kitoms namų šildymo sistemoms (gali šildyti iki 250 kv. m plotą). Pranašumai: estetinis vaizdas (integruojama į interjerą), įrenginio ilgaamžiškumas (pagaminta iš kokybiško ketaus), galimybė naudoti pigiausią kurą Lietuvoje (malkas), patogi eksploatacija (įsirengus, pavyzdžiui, "Dovre" krosnelę TAI 45C, kuri yra kūrenama malkomis ir anglimis, į ją reikės įdėti tik kas 36 valandas, arba kas 1,5 paros) ir palyginti nedidelė įrenginio kaina (3-19 tūkst. Lt). Daugybė individualių namų savininkų Lietuvoje yra pasirinkę būtent tokį šildymo būdą ir teigia, kad jokio kito, papildomo, šilumos šaltinio nereikia.

Panašūs straipsniai:

Kietojo kuro šildymo katilas. Kaip jį išsirinkti?

Koki katilą pasirinkti?

Grindinis šildymas. Ką reikia žinoti?

Kaip išsirinkti granulinį katilą?

Natūralaus akmens radiatoriai – šildo, puošia ir taupo?