SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2014 metų rugsėjį šiek tiek daugiau negu pusė (54 proc.) apklaustų gyventojų teigė, jog būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. Nors šį rugsėjį manančių, kad būsto kainos didės yra kur kas daugiau negu pernai, būsto kainų lūkesčių rodiklis mažėja jau antrą ketvirtį iš eilės. Palyginti su ankstesnio šių metų ketvirčio apklausos rezultatais, manančiųjų, kad kainos didės, sumažėjo 4 proc. punktais.
Šį rugsėjį penktadalis (22 proc.) gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas septintas (14 proc.) manė, jog būsto kainos Lietuvoje kris. Per tris pastaruosius mėnesius būsto kainų lūkesčių rodiklis, rodantis teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą, sumažėjo nuo 47 iki 40.
Palyginti su ankstesnio ketvirčio apklausos rezultatais, manančiųjų, kad kainos kris, dalis padidėjo 3 proc. punktais, kad nesikeis – nepakito. Pernai metų rugsėjį manančių, kad kainos didės buvo 40 proc., kad liks tokios pačios – 35 proc., kad mažės – 14 procentų.
Galimos blėstančio optimizmo priežastys – lėtesnis ekonomikos augimo tempas, neraminanti geopolitinė situacija ir, ko gero, įtampa, laukiant euro įvedimo.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, pastaruoju metu mažėjantis gyventojų entuziazmas dėl būsto kainų didėjimo sutampa su bendrai prastesniais namų ūkių lūkesčiais.
Statistikos departamento skelbiamais Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, nuo metų pradžios iki rugsėjo namų ūkių, manančių, kad jų finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, dalis sumažėjo nuo 21 iki 13 procentų, manančių, kad šalies ekonominė situacija pagerės – nuo 31 iki 17 procentų. „Galimos blėstančio optimizmo priežastys – lėtesnis ekonomikos augimo tempas, neraminanti geopolitinė situacija ir, ko gero, įtampa, laukiant euro įvedimo“, – sako J. Varanauskienė.
„Kaimyninėje šalyje 2013 m. – paskutiniais metais iki euro įvedimo – būsto kainų lūkesčių rodiklis nemažėjo. Tačiau šioks toks nusivylimas užfiksuotas pirmąjį šių metų ketvirtį: jei kas Latvijoje ir tikėjosi, kad, įvedus eurą, būsto kainos smarkiai šoks aukštyn, to neįvyko. Ir mūsų šalyje pirmą 2014 m. pusę lūkesčius, kad būsto kainos kils, galėjo didinti kai kurių žmonių įsitikinimai, kad, įvedus eurą, nekilnojamasis turtas turi pabrangti. Tačiau jau vasarą šie įsitikinimai pradėjo silpti. Ne valiutos pakeitimas, o bendra ekonominė situacija yra svarbiau, prognozuojant nekilnojamojo turto kainas“, – sako SEB banko ekspertė.
Gyventojų apklausą Lietuvoje atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2014 metų rugsėjo 10-17 dienomis. Iš viso apklausti 1 058 Lietuvos
